September 2003, Įgśst H. Bjarnason, verkfr.

Sķšast breytt 13. sept. '05

Įr ešlisfręšinnar 2005

 

 "Imagination is more important than knowledge.

Knowledge is limited. Imagination encircles the world."

-Albert Einstein (1879-1955)

 

Öldur aldanna

Sjaldan er ein bįran stök

- einnig ķ vešurfari?

(...eins konar spennusaga sem fjallar ekki um gróšurhśsaįhrif )

(Drög ķ vinnslu)

 Inngangur

Flestir hafa stašiš į sjįvarströnd og fylgst meš briminu. Öldurnar koma ęšandi aš ströndinni, en misstórar. Stundum litlar, žęr fara vaxandi, en sķšan minnkandi aftur. Sjaldan er ein bįran stök, sögšu karlarnir žegar žeir voru aš lenda bįtum sķnum ķ briminu. Žeir kunnu lag į žessu og töldu öldurnar eftir aš sś stóra kom, ...1,2,3,..., og vissu žannig hvenęr best vęri aš renna bįtnum gegn um brimgaršinn upp ķ fjöruna. Hvernig stóš į žessu vissu žeir ekki, en žeir kunnu aš notfęra sér žaš.  - Sjaldan er ein bįran stök, ... 1,2,3,... og nś er lag!

 Sveiflur ķ vešurfari, sem nį yfir įratugi og aldir, eru vel žekktar. Žegar grannt er skošaš haga žęr sér ekki ósvipaš briminu į ströndinni. Žaš koma góšir įratugir og slęmir, verulega góšir og verulega slęmir. Ķ hitafari aldanna sķšustu žśsaldir sjįst nokkuš reglulegar sveiflur, ekki ósvipaš og ķ öldunum viš ströndina. Öldugangur aldanna.  Ķ hitafarinu er sveiflutķminn nokkrir įratugir, aldir eša jafnvel žśsaldir, en į ströndinni nokkrar sekśndur. Getur veriš aš hęgt sé aš nota ašferš gömlu karlanna til aš spį fyrir um vešurfar nęstu alda, ž.e. meš žvķ aš finna taktinn ķ öldugangi hitafarsins?  Jafnvel žó viš vitum ekki gjörla orsakasamhengiš, ekki frekar en gömlu karlarnir.     Veršur brįtt hęgt aš hętta aš telja  ...1,2,3.., og  fullyrša meš nokkurri vissu um vešurfar framtķšarinnar?

Stórt er spurt,  en veršur fįtt um svör?    Sjįum til!

 

 Hugsanlega er svariš jį, og hugsanlega er menn fariš aš gruna orsakasamhengiš. Um žaš fjalla žessar hugleišingar.

Įšur en lengra er haldiš: Hversvegna žessi skrif? Svarš er einfalt; eingöngu sjįlfum mér til įnęgju og vonandi ekki mörgum til ama. Ef til vill mį lķta į žetta sem eins konar glósubók žess sem er aš reyna aš įtta sig į flóknum fręšum, fręšum sem eru į mörkum mannlegrar žekkingar ķ dag, og jafnvel ķ andstöšu viš žaš sem alment er tališ. En er ekki aš bera ķ bakkafullann lękinn aš vera aš skrifa um vešurfar nęstu įratuga? Er ekki margbśiš aš sanna aš jöršin sé aš hitna upp śr öllu valdi, jöklar séu aš brįšna, sjįvarborš aš hękka og allt aš fara į versta veg? Allt okkur mannkindinni aš kenna!  - Eša, getur veriš aš žessi hlżnun undanfarinna įratuga fari brįtt aš taka enda, og žess fari aš finnast merki strax į žessum įratug? Getur veriš aš skammt sé ķ aš landins forni fjandi fari aš lįta į sér kręla, kal aš sverta tśn, og aš draumar um noršaustur siglingaleišina fjśki śt ķ vešur og vind? Žaš er żmislegt sem bendir til žess, en hvaš hafa menn fyrir sér? Um žaš fjalla žessi skrif.

Reyndar žarf sterkt bak til aš halda žvķ fram eftir einmunatķš sķšustu įra, aš kólnun sé į nęsta leiti, kólnun sem standa mun yfir ķ įratugi.  Dęmalaus vitleysa, hugsar einhver. Fįdęma vitleysa, segir annar. Žeim mun įhugaveršara, hugsa ég mešan fingurnir feršast um lyklaboršiš. Žaš sem fer hér į eftir er aušvitaš gersamlega į skjön viš žaš sem almennt er tališ, en žaš var aldrei ętlunin aš fjalla um žaš sem į allra vitorši er. Hugmyndin er aš gera smį tilraun og taka dįlitla įhęttu. Reyna aš sjį fram ķ tķmann meš hjįlp stjarnešlisfręšinnar. Žetta er žó ekki stjörnuspį, - og žó. Öllu mį nafn gefa. Innst inni bżr žó sś von, aš allt žetta hjal sé rugl. Von um aš sumur į Fróni verši mild įfram nęstu įratugina.

Hvernig sem til tekst, žį er hér óneitanlega um įhugavert mįl aš ręša. Nokkrir vķsindamenn verša leiddir til sögunnar og hugmyndir žeirra kynntar. Öldur aldanna, sem fjallaš veršur um, geta veriš bżsna langar.  Žęr lengstu heil 140 milljón įr, en styttri ašeins įratuga langar. Lķta mį į žetta sem tilraun. Gangi žaš eftir, sem sumir vķsindamenn spį, žaš er veruleg kólnun innan skamms, veršur žaš til žess aš skilningur manna į vešurfarsbreytingum lišinna alda mun aukast, svo og skilningur į hlżindum undanfarinna įratuga. Nįttśran er ef til vill ķ žann veginn aš gera tilraun, sem vert er aš fylgjast meš.

Žaš er óžarfi aš blanda vešurblķšunni ķ Evrópu sumariš 2003 ķ umręšuna.  Vķša annars stašar ķ heiminum var óvenju kalt į sama tķma. Veturinn fyrir hlżindin sem viš nutum śt ķ ęsar į Fróni var óvenju kaldur į meginlandi Evrópu og ķ Bandarķkjunum, en óvenju hlżr hér. Ekki voru hlżindin erlendis neitt sérstök įriš 2004. Svona óvenju hlż įr eins og 2003 hafa komiš įšur og eiga eftir aš koma aftur. Sömuleišis stök köld įr. Tilhugsun um marga kalda įratugi vekur aftur į móti hroll.

Enn og aftur: Er ekki veriš aš berja höfšinu viš steininn meš žvķ aš halda žessu fram? Jś, vissulega. Žaš er žó saklaust aš lįta hugann reika, en ófęrt aš trśa nokkru. Hętti menn aš hugsa er vošinn vķs.

 

Litla ķsöldin og sólin

Ķsilögš Thames įriš 1677.

Mįlverkiš er eftir Abraham Hondius (1630-1695). Museum of London. Fleiri myndir af "Frost Fairs" į Thames eru til.

Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni.  Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave's Church. 

Takiš eftir ķsjökunum, sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum?Eitt kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar svoköllušu stóš yfir mešan virkni sólar var ķ lįgmaki sem kallast Maunder minimum. Žaš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkt vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

Hvernig var įstandiš į Ķslandi um žetta leyti? Žór Jakobsson segir žetta ķ erindi sķnu "Um hafķs fyrir Sušurlandi - frį landnįmi til žessa dags":

"1695. Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands".

Sólin leggst reglulega ķ svona dvala meš um 200 įra millibili. Frį góšęrinu į landnįmsöld eru žekktar nokkrar lęgšir ķ virkni sólar, sem kallast Wolf, Spörer, Maunder og Dalton. Lęgširnar eru mis djśpar, og topparnir milli žeirra mis hįir. Öldur aldanna. Į landnįmsöld og į 20. öld voru topparnir ķ hitafari óvenju hįir. Į landnįmsöld var ręktaš korn į Ķslandi og vķnvišur į Bretlandseyjum. Jöklar į Ķslandi voru miklu minni en ķ dag og norręnir menn fluttu til Gręnlands. Žessar hęšir og lęgšir stafa af svokallašri Gleissberg sveiflu ķ sólinni. Öldugangurinn er taktbundinn, en er hęgt aš spį fyrir um stęrš nęstu öldu? Er hęgt aš telja 1,2,3... eins og gömlu karlarnir geršu, og žannig spį fyrir um nęsta lįga öldudal?

Vešurfar hefur grķšarleg įhrif į lķf manna og hag. Sé saga mannsandans skošuš og borin saman viš tķšarfar undanfarinna alda, žį kemur ķ ljós aš į tķmum hlżrra įratuga og alda er mikill uppgangur ķ menntun, vķsindum og landafundum. Mannsandinn tekur miklum framförum.  Žegar kuldatķmabil rįša rķkjum fer aš bera į hungri og vansęld, en styrjaldir, órói ķ samskiptum manna, galdraofsóknir og sjśkdómar fylgja ķ kjölfariš.   Žaš er ljóst, aš hlżindum fylgir velmengun og viska, en fįtękt og forheimskun kuldatķmabilum.

Nęsta lįgmark ķ virkni sólar veršur vęntanlega um mišja 21. öld,  ž.e. um 2050.  Mun lįgmarkiš lķkjast Wolf, Spörer, Maunder eša Dalton? Gęti Thames litiš svona śt įriš 2050? Hvernig munum viš bregšast viš?

Lestu įfram.... Er svariš į nęsta leiti?

 

 

 

Kenningar dr. Theodors Landscheidts (1927-2004)

Nżlega birtist ķ tķmaritinu  Energy & Environment (Vol. 14. No 2&3, bls. 327-350, April 11, 2003) merkileg grein eftir dr. Theodors Landscheidt um möguleika į aš reikna śt breytingar ķ vešurfari nęstu įratugi og įrhundruš. Hann lętur ekki žar viš sitja, heldur reiknar śt aš nęsta kuldatķmabil verši um 2030 og žarnęsta um 2200. Ķ bréfaskriftum viš undirritašan fyrir fįeinum įrum svaraši hann žvķ ašspuršur aš innan fįrra įra fęri aš bera į žessum vešurfarsbreytingum. Į žessum įratug yršu menn jafnvel farnir aš verša varir viš breytingar. Sama kemur fram ķ greininni ķ Energy & Environment. Žetta er žvert į spįdóma annarra vķsindamanna um sķvaxandi  hękkun hitastigs į jöršinni.

Ķ samantekt greinarinnar segir höfundurinn:

"Analysis of the sun's varying activity in the last two millennia indicates that contrary to the IPCC's speculation about man-made global warming as high as 5.8° C within the next hundred years, a long period of cool climate with its coldest phase around 2030 is to be expected. It is shown that minima in the 80 to 90-year Gleissberg cycle of solar activity, coinciding with periods of cool climate on Earth, are consistently linked to an 83-year cycle in the change of the rotary force driving the sun's oscillatory motion about the centre of mass of the solar system. As the future course of this cycle and its amplitudes can be computed, it can be seen that the Gleissberg minimum around 2030 and another one around 2200 will be of the Maunder minimum type accompanied by severe cooling on Earth. This forecast should prove skillful as other long-range forecasts of climate phenomena, based on cycles in the sun's orbital motion, have turned out correct as for instance the prediction of the last three El Nińos years before the respective event".

Hvernig fer hann aš žessu? Theodór višurkenndi fśslega aš hann žekkti ekki orsakasamhengiš frekar enn gömlu sjómennirnir, en lķkt og žeir leitaši hann aš įkvešnu munstri ķ öldufari vešursins undanfarin įrhundruš. Hann žekkt vel breytingar ķ virkni sólar og hvernig žęr falla saman viš breytingar ķ hitafari jaršar. Hvernig stendur į žessum nokkuš reglubundnu breytingum ķ virkni sólar? Theódór lét sér detta ķ hug hina nokkuš óreglulega hreyfingu sólar um sameiginlega massamišju reikistjarnanna og sólarinnar sjįlfrar, en žessi massamišja sólkerfisins er rétt fyrir utan yfirborš sólar. Aftur meš oršum Theódórs: "The dynamics of the sun's motion about the centre of mass can be defined quantitatively by the change in its orbital angular momentum L. The time rate of change in L is measured by its first derivative dL/dt. It defines the rotary force, the torque T driving the sun's motion about the CM. Variations in the rotary force defined by the derivative dT/dt are a key quantity in this connection as they make it possible to forecast Gleissberg extrema for hundreds of years and even millennia".    Žaš merkilega er, aš žessir śtreiknušu ferlar viršast falla aš 80-90 įra Gleissberg sveiflunni į lišnum öldum og sömuleišis aš breytingum ķ hitafari. Žetta er žvķ etv. nothęf ašferš til aš reikna śt nęstu lįgmörk ķ virkni sólar og jafnvel spį fyrir um dżpt žeirra.

Um horfurnar segir höfundurinn ķ lok greinar sinnar:  "We need not wait until 2030 to see whether the forecast of the next deep Gleissberg minimum is correct. A declining trend in solar activity and global temperature should become manifest long before the deepest point in the development. The current 11-year sunspot cycle 23 with its considerably weaker activity seems to be a first indication of the new trend, especially as it was predicted on the basis of solar motion cycles two decades ago. As to temperature, only El Nińo periods should interrupt the downward trend, but even El Nińos should become less frequent and strong. The outcome of this further long-range climate forecast solely based on solar activity may be considered to be a touchstone of the IPCC's hypothesis of man-made global warming".

Sem sagt, móšir nįttśra er ķ žessum tölušu oršum aš gera tilraun, og įrangurinn kemur ķ ljós innan fįrra įra. Žį kemur ķ ljós hvort Dr. Theodór Landscheidt hefur rétt fyrir sér. Žaš verša stórtķšindi ķ heimi vķsindanna, reynist hann sannspįr. "...it can be seen that the Gleissberg minimum around 2030 and another one around 2200 will be of the Maunder minimum type accompanied by severe cooling on Earth".  Žaš veršur žó aš koma skżrt fram, aš žetta er ašeins tilgįta mešan orsakasamhengiš er ekki žekkt eša stašfest, eins og Landscheidt tók fram.  Hvaš sem öšru lķšur, žį er mjög ólķklegt aš nįttśrulegar og nokkuš reglulegar vešurfarsbreytingar taki upp į žvķ aš hętta einmitt nśna. Maunder minimum ķ virkni sólar féll saman viš kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar. Žaš var žį sem Abraham Hondius mįlaši myndina af Thames.

(Höfundi vefsķšunnar žykir mjög ólķklegt aš nęsta lįgmark ķ virkni sólar verši af Maunder gerš.   Etv. frekar lķkara Dalton lįgmarkinu eins og 1795-1820? Hver veit?).

Grein Dr. Theódórs Landscheidt er hér sem Word skjal:

 New Little Ice Age Instead of Global Warming?, eins og höfundurinn sendi mér žaš.

Theodor lést fyrr į žessu įri. Hann var žżskur en bjó lengi vel ķ Nova Scotia, en fluttist aftur til föšurlandsins fyrir fįeinum įrum. Hann var óvenju fjölmenntašur og stundaši nįm ķ tungumįlum (ensku, frönsku ķtölsku og spęnsku), lögum, stjörnufręši og nįttśrufręši. Hann lauk nįmi frį hįskólanum ķ Göttingen įriš 1955. Hann stundaši žessar rannsóknir ķ fjölda įra og reyndi aš spį fyrir um  sólstorma, segulstorma og vešurfyrirbęri eins og El Nino meš löngum fyrirvara. Hvernig sem į žvķ stendur reyndist hann įvallt sannspįr, svo varla skeikaši mįnuši ( http://www.john-daly.com/theodor/new-enso.htm ). Honum tókst einnig aš spį rétt fyrir um nśverandi sólsveiflu (#23), aftur žvert į spįdóma nefndar vķsindamanna. Nįnar um Dr. Theodor Landscheidt hér og hér

 

 

 

Tilvķsanir ķ vefsķšur žar sem hlišstęšar spįr um nęstu įratugi koma fram.

    (Ķ   v i n n s l u)

Clilverd, Mark A., Ellen Clarke, Henry Rishbeth, Toby D. G. Clarkand and Thomas Ulich, 2003. Solar Activity Levels in 2100. Astronomy & Geophysics, the Journal of the Royal Astronomy Society, Vol. 44, Issue 5, October 2003. Spį įlķka virkni sólar um 2100 og var um 1900, en nota allt ašra ašferšafręši en Landscheidt.
 

Solen i Utbrud.  M.J.D. Linden-Vųrnle og J.O.P. Pedersen hjį dönsku geimrannsóknarstofnuninni.
http://www.dsri.dk/sun-climate/Solen%20i%20udbrud.pdf
Spįir nęsta lįgmarki ķ śtgeislun sólar um 2100, žó ekki af Maunder minimum gerš.

 

GLOBAL WARMING NATURAL, MAY END WITHIN 20 YEARS
Robert Essenhigh, E.G. Bailey Professor of Energy Conservation
http://researchnews.osu.edu/archive/nowarm.htm

 

The year without a summer.
"...
One solar inertial motion model predicts that a prolonged solar magnetic activity minimum will occur somewhere between 1990 and 2013. This prolonged minimum is expected to end around 2091".
Dr. Willie Soon stjarnešlisfręšingur
Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics and the Mount Wilson Observatory og Steven H. Yaskell.

 

 

 

Kenningar Nir Shaviv og Jįn Veizer

145 milljón įra sveiflan. Žaš sem fram kemur ķ žessum hluta hefur ekkert meš žęr sveiflur ķ vešurfari, sem viš höfum įhuga į, aš gera. Žetta er žó įhugavert fyrir žęr sakir, aš hér er leitast viš aš finna stjarnfręšilegar skżringar į vešurfarsbreytingum sem nį yfir hundruš milljóna įra. Sem sagt lengsta alda aldanna. Aušvitaš gagnast žessi fróšleikur, ef hann reynist réttur, til aš spį hundruš miljóna įra fram ķ tķmann, en varla höfum viš mikinn įhuga į žvķ, eša hvaš?

Sólkerfiš okkar er ķ ytri hluta stjörnužoku sem kallast Vetrarbrautin. Sólkerfiš er nś stašsett ķ einum žyrilarminum sem kallast Órķonarmurinn, en hann er milli tveggja stórra žyrilarma, Perseifsarms og Bogamannsarms.

Kenningin Dr. Nir Shaviv er ķ stórum drįttum žessi: Žegar sólkerfiš er statt inni ķ einum žyrilarmanna er geimgeislun sem jöršin veršur fyrir frekar mikil, en geimgeislar stafa m.a. af deyjandi stjörnum (supernova). Žegar geimgeislun er mikil er tķšarfar frekar svalt og ķsaldir tķšar (Raunverulegar ķsaldir, ekki svokallašar litlar ķsaldir). Žegar sólkerfiš er statt milli žyrilarma eru geimgeislar tiltölulega veikir og tķšarfariš hlżtt, og ķsaldir litlar sem engar. (Geimgeislar valda aukinni skżjamyndun og minni inngeislun sólar meš žvķ aš jóna rykagnir ķ hįloftum, sem vinna sem hvati fyrir myndun ķskristalla). Žaš tekur jöršina um 145 milljón įr aš feršast milli žyrilarma Vetrarbrautarinnar, en žaš er svipaš og langtķmasveiflur ķ geimgeislun og hitafari.

Sjį nįnar į vefsķšu Dr. Nir Shaviv, en žar eru einnig greinar hans sem birst hafa ķ fręširitum.

The Milky Way's Spiral Arms and Ice Age Epochs on Earth 

Einnig hér į vef BBC: Galaxy may cause ice ages

 

 

 

Kenningar vķsindamanna viš dönsku geimvķsindastofnunina. 

Kenningar danskra vķsindamanna um samspil sólar og vešurfars hefur vakiš heimsathygli. Viš Center for Sol-Klima Forskning, Dansk Rumforskiningsinstitut eru stundašar rannsóknir į sólinni og įhrifum hennar į vešurfar. Vķsindamennirnir hafa m.a. boriš saman męlingar į geimgeislum og žéttleika lęgri skżja og komist aš merkilegum nišurstöšum. Ķ stuttu mįli, žį falla ferlarnir sem sżna styrk geimgeislanna og žéttleika skżjanna nįnast alveg saman, eins og sést į myndinni hér til hlišar (smelliš į myndina til aš sjį stęrri mynd). Getur žetta veriš tilviljun, eša er einhver skżring į žessu? Geimgeislarnir koma frį öšrum sólum ķ Vetrarbrautinni og ętti styrkur žeirra aš vera nokkuš stöšugur. Sólvindurinn frį okkar eigin sól mótar aftur į móti styrk geimgeislanna, žannig aš styrkur žeirra breytist meš styrk sólvindsins, og žar meš virkni sólar.
 
Dönsku vķsindaönnunum kom til hugar, aš geimgeislar gętu įtt žįtt ķ breytilegu hitastigi jaršar - meš hjįlp sólar. Sólvindurinn hefur įhrif į styrk geimgeislanna, en styrkur sólvindsins fylgir virkni sólar. Žeir félagar skošušu gervihnattamyndir af skżjafari frį įrinu 1983. 
 
Ķ ljós kom, aš žegar geimgeislar eru veikastir žekur skżjahulan um 3 % minna en žegar geimgeislar eru hvaš sterkastir.
 
Hvernig stendur į žessu? Ein kenningin gengur śt į aš vatnsgufan žéttist į rykögnum (aerosols). Geimgeislar jónisera gas ķ hįloftunum. Jónirnar flytja hlešslu yfir į vatnsdropa sem draga aš sér rykagnir. Rykagnirnar virka žį sem eins konar hvati sem flżtir fyrir žéttingu rakans.
 
Breytileg skżjahula žżšir aušvitaš breytilegt endurkast sólarljóss, žannig aš mismikill sólarylur nęr aš skķna į jöršina.
 
"Mikil virkni sólar -> mikill sólvindur -> minni geimgeislar -> minna um skż -> minna endurkast -> hęrra hitastig" !
 
Ef žessi kenning reynist rétt, žį er hér komin stašfesting į įhrifum sólvindsins į hitafar jaršar, žvķ žaš gefur augaleiš aš minni skżjahula veldur hlżnun og öfugt. Til všbótar žessum óbeinu įhrifum sólvindsins eru įhrif breytilegrar śtgeislunar sólar.  Breyting į skżjahulunni um 3% milli įratuga er ekki lķtiš, og getur žessi kenning žvķ skżrt stóran hluta hitabreytinga undanfarinna įratuga og alda. Dönsku vķsindamennirnir eru ekki ķ neinum vafa um hvaš valdiš hefur hitabreytingunum, eins og fram kemur ķ tilvķsunum hér fyrir nešan.

 ---

 

Viš hverju mį bśast?

Hver er svo nišurstašan? Er óhętt aš trśa oršum žessara vķsindamanna? Nei, žaš er bannaš aš trśa, en leyfilegt aš mynda sér skošun į lķkum žess aš žeir fari ekki meš fleipur. Gangi žaš eftir sem žeir telja lķklegt munum viš verša vör viš žaš innan fįrra įra. Innan tveggja til žriggja įratuga munum viš verša vör viš žaš, svo um munar. Fari svo, žį mun:

  • Hafķs gerast nęrgöngull, jafnvel verulega nęrgöngulli en į hafķsįrunum um 1970. (Hafķs fyrir Noršurlandi voriš 2005).

  • Vetur verša haršari.

  • Vorar seinna. (Voraši vķša seint 2005. Slįttur hófst seinna en venjulega).

  • Haustar fyrr.  (23. sept. 2005: Vetrarvešur į noršurlandi. Ökkladjśpur snjór ķ Hveragerši).

  • Kal ķ tśnum veršur įrviss višburšur. (Kal ķ tśnum ķ uppsveitum voriš 2005).

  • Afturkippur veršur ķ gróšurfari.

  • Uppblįstur mun jafnvel aukast.

  • Jöklar munu ganga fram.

  • Sjįvarstaša lękkar örlķtiš.

  • Sjavarafli minnkar hugsanlega, eša aflasamsetning breytist.

  • Noršaustur siglingaleišin opnast ekki.

  • Notkun orku eykst.

  • Noršurljós sjaldséš (virkni sólar minnkar).

  • Segulflökt (aa-geomagnetic index) fer minnkandi (virkni sólar minnkar).

  • Geimgeislar aukast (Minni sólvindur).

  • Fjarskipti į stuttbylgju meš hjįlp endurkasts frį jónahvolfinu verša erfišari.

  • Skķšasnjór veršur aftur ķ Blįfjöllum og skautaķs į Tjörninni.

  • OR mun vęntanlega lękka aftur verš į heitu vatni vegna aukinnar notkunar. (Ręttist 2005).

  • Żmislegt annaš ótališ mun breytast og koma į óvart

Nįi aukning koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu aš vinna hęfilega mikiš į móti kólnun, žį veršur ekki vart viš mikiš annaš en minnkandi noršurljós, minnkandi segulflökt og aukningu geimgeisla.  Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš nęstu įrum. Tķminn einn mun leiša sannleikann ķ ljós.

Hér gildir žaš sem haft hefur veriš eftir Carl Sagan:

"The essence of science is that it is self-correcting".

 

 

Hvar eru svo öldur aldanna?

Ķ śtgeislun sólar mį greina margs konar reglubundnar öldur:

  • 11 įra Schwabe sólblettasveiflan er žekktust. Hefur varla įhrif į vešurfar.

  • 90 įra Gleissberg sveiflan.

  • 200 įra Suess sveiflan. Hefur įhrif į vešurfar.

  • 1000 įra sveifla

Ķ hitafari aldanna mį glöggt sjį  tvöfalda Gleissberg sveifluna.

Į sķšustu öld jókst virkni sólar verulega, og hefur hśn ekki veriš jafn virk frį žvķ er Flóki Vilgeršarson lenti ķ vetrarhörkum sem uršu til žess aš hann gaf landinu nafniš Ķsland. Reyndar hefur hśn ekki veriš jafn virk ķ 8000 įr og sķšustu sjö įratugi samkvęmt nżlegum vķsbendingum. Viš lifum į undarlegum tķmum, svo ekki sé meira sagt.

Į myndinni hér fyrir nešan  mį glöggt sjį hvernig śtgeislun sólar (wött į fermetra, eins og žaš vęri męlt rétt utan gufuhvolfs jaršar) jókst hratt alla 20. öldina. Svo viršist sem śtgeislunin hafi ekki veriš meiri ķ 1000 įr. Takiš eftir djśpu lęgšinni žegar Hondius mįlaši myndina af klakahrönglinu į Thames įriš 1677. Žį var sólin einmitt ķ mestu lęgš sem komiš hefur ķ meir en 1000 įr.  Žessi lęgš kallast Maunder minimum. Žį sįust varla sólblettir né noršurljós, svo syfjuš var blessuš sólin.

Sjį nįnar "Assessing climate forcings of the Earth system for the past millennium"

 (Aš sjįlfsögšu fyrlgir žvķ alltaf nokkur óvissa žegar veriš er aš rżna aftur ķ tķmann. Žaš er įstęšan fyrir žvķ aš ferlunum į myndinni ber ekki alveg saman.   Žessir ferlar eru fengnir meš rannsóknum į B10 og C14 samsętunum, en hlutfallslegt magn žeirra ręšst af styrk sólvindsins. Ferlarnir falla nįnast saman sķšustu įratugina, enda er óvissan žar lķtil.  Hin vel žekkta  11-įra sólsveifla sést į teikningunni eftir um 1720.  Aš mati höfundar vefsķšunnar gefur blįi ferillinn réttari mynd af ölduganginum ķ virkni sólar, en žaš mį alltaf deila um hvaš sé rétt  ķ žessum mįlum).

Nokkrir fręšimenn hafa tķmasett nęsta lįkmark ķ virkni sóla um mišja žessa öld. Gangi žaš eftir, žį veršur hugsanlega fariš aš bera į kólnun innan įratugar. Ómögulegt er aš segja meš vissu hve mikil kólnunin veršur, ef hś veršur žį einhver. Ekkert skyldi žó žurfa aš koma į óvart. Dr. Theodor Landscheidt telur aš kólnunin verši veruleg. Hann er ekki einn um žį skošun, og fer fjöldi vķsindamanna, sem eru sama sinnis, vaxandi. Eitt er žó vķst. Virkni sólar hefur falliš į sķšustu tveim įratugum.

Sjaldan er ein bįran stök ...

 

 

Aš lokum.

Aušvitaš er ekki hęgt aš fullyrša nokkurn skapašan hlut um žessi mįl. Įsamt nįttśrunni erum viš aš taka žįtt ķ tilraun. Fari vešurfar kólnandi į nęstu įrum og įratugum er žó vert aš gefa žessum kenningum gaum. Vil skulum vona aš tilraunin mistakist og aš viš njótum mildrar vešrįttu um langa framtķš. Mišaš viš hvernig nįttśran hefur hagaš sér į undanförnum öldum og įržśsundum er žaš žó ólķklegt.

Tilgangurinn meš žessum skrifum er eingöngu aš benda į einn žįtt af mörgum sem hafa įhrif į vešurfar. Vešurfarskerfin eru miklu flóknari en žaš aš hęgt sé aš einblķna į einn žįtt. Enginn veit hve žessi žįttur sem viš höfum veriš aš leika okkur aš vegur žungt.

Rétt er aš hafa orš Ara fróša Žorgilssonar ķ heišri: "En hvatki er missagt er ķ fręšum žessum, žį er skylt aš hafa žaš heldur er sannara reynist". Žetta ritaši Ari į hlżindaskeišinu įšur en "litla ķsöldin" sem fjallaš var um hér aš framan skall į. Eftir nokkra įratugi veršum viš oršin margs vķsari.

Höfum ķ huga orš Einsteins, sem eru efst į žessari sķšu.


 

 

Ķtarefni

Bókin Jöklaveröld - Nįttśra og mannlķf  kom śt haustiš 2004. Hér er um aš ręša mikiš ritverk ķ ritstjórn Helga Björnssonar jöklafręšings sem hefur veriš lengi ķ smķšum og er skrifaš af fjölmörgum fręšimönnum į żmsum svišum. Bókin skiptist ķ 11 kafla og er meginvišfangsefniš nįttśra Vatnajökuls og mannlķf viš rętur hans.

Ķ bókinni kemur m.a. fram hiš mikla hlżskeiš sem rķkti į jöršinni, žegar jöklar voru litlir sem engir į Ķslandi fyrir 6000 įrum, sķšan mikiš kuldaskeiš er jöklar myndušust og stękkušu ört, hlżskeišiš į landnįmsöld žegar jöklar voru mun minni en ķ dag og žjóšleiš lį yfir Vatnajökul sem žį nefndist Klofajökull, lķtla ķsöldin žegar jöklar gengu fram og óšu jafnvel yfir bśjaršir nęrri Vatnajökli, og sķšan aftur hlżskeiš sem hófst eftir 1890, žegar jöklar tóku aš hopa į nżjan leik. Sannkallašar öldur aldanna. Hvaš veldur?

Žetta er ein įhugaveršasta bók sem komiš hefur śt ķ langan tķma. Fróšlegt er aš lesa um breytilega stęrš jökla, hafķs viš Ķsland, gróšurfar, vešurfar, efnahag og mannlķf, og bera saman viš myndina hér aš ofan af virkni sólar. Meira um bókina hér.

 

Įhrif sólar į vešurfar

Milankovitch Ķsaldir koma og fara

Climate Change Institute "On the brink of predicting the future of climate change"

Evidence for sun-climate reported by UMaine scientists  22.12.2004

National Oceanic and Atmospheric Administration  The Sun-Climate Connection & Titanic

Center for Sun-Climate Research Į vegum dönsku geimrannsóknarstofnunarinnar DSRI.

The Sun's Influence on Climate: A Cloud-Cosmic Ray Link? Ótrśleg fylgni milli geimgeisla og skżjafars.

The Ice age is coming!  Grein eftirZbigniew Jaworowski, M.D., Ph.D., D.Sc.

Q&A with Willie Soon. Dr. Willie Soon er žekktur stjarnešlisfręšingur

NASA.  Living with a star. New opportunities in a Sun-climate research.  Rannsókir NASA

 

Science at NASA: Earth's Fidgeting Climate (Góš grein).
Is human activity warming the Earth or do recent signs of climate change signal natural variations? In this feature article, scientists discuss the vexing ambiguities of our planet's complex and unwieldy climate.
 

Future climate change and regional fisheries: a collaborative analysis  (Mjög góš skżrsla)
Dr. Gary D. Sharp
Center for Climate Ocean Resources Study
Monterey, California
United States of America

 

Kosmiske stråler og Jordens klima

Jens Olaf Pepke Pedersen
Center for Sol-Klima Forskning, Dank Rumforskningsinstitut

 

Hockeystaven er knękket

"....det har vęret åbenbart, at klimaet i det nordeuropęiske og nordatlantiske område faktisk var
varmere for omkring 1000 år siden end i dag - noget, der blandt andet kan konstateres fra iskerneboringerne på  Grųnland.".
Jens Olaf Pepke Pedersen
Center for Sol-Klima Forskning, Dank Rumforskningsinstitut
 

Solens indflydelse på jordens klima
Henrik Svensmark og Nigel D. Marsh,
Dansk Rumforsknings Institut.
 

Męlkevejens magtfulde stråling
Sune Nordentoft Lauritsen, informationsmedarbejder, Dansk Rumforskningsinstitut
 

The 200-year sunspot cycle is also a weather cycle.
A 2000-year historical perspective.
Timo Niroma

One possible explanation for the cyclicity in the Sun

"The next cold period should begin about 2020".

Timo Niroma

 

The year without a summer. (Góš grein)
A weak solar maximum, a major volcanic eruption, and possibly even the wobbling of the Sun conspired to make the summer of 1816 one of the most miserable ever recorded.
by Dr. Willie Soon and Steven H. Yaskell
 

 

 




 

 

 

Višauki:

 

Hvernig er svo stašan ķ dag? Hlżnun eša kólnun? 

 

(13/3'05):

Hafķsinn fyrir noršurlandi, sem er sį mesti sķšan įriš 1979, stafar fyrst og fremst af rķkjandi vindįttum undanfariš. Sjórinn er frekar hlżr, žannig aš kólnun veršur ekki kennt um.

 

(12/1/'05):

Frį upphafi męlinga var mešalhiti alls lofthjśpsins heitastur įriš 1998. Įriš 2004 var fjórša hlżjasta mišaš viš venjulegar yfirboršsmęlingar. Įriš 2004 var aftur į móti  9. hlżjasta sķšustu 26 įra mišaš viš MSU hitamęlingar frį gervihnöttum, sem žżšir aš 8 įr hafa veriš hlżrri sķšasta aldarfjóršung.

Sex įr eru lišin sķšan hitinn var ķ hįmarki įriš 1998. Žaš er žó ómögulegt aš segja nokkuš til um žaš ennžį hvert stefnir. Milli įra sveiflast hitinn upp og nišur. Viš veršum aš bķša ķ nokkur įr.

 

 

 

Samkvęmt gervihnattamęlingum var įriš 1998 einstaklega hlżtt. Mönnum var brugšiš.  Sķšan eru lišin 6 įr og tilhneigingin sést į myndinni. Af einhverjum įstęšum hefur lofthjśpurinn ekki haldiš įfram aš hlżna, žrįtt fyrir aukningu koltvķsżrings. Var toppurinn 1998 ef til vill af völdum óvenju öflugs El Nińo ķ Kyrrahafinu?

 

 

 

  

Ķ 26 įr hefur hitastig lofthjśps jaršar veriš męlt samfellt frį gervihnöttum. Meš sérstakri tękni (MSU, Microwave Sounding Unit) er hitastigiš męlt ķ mismunandi hęš. Žessi hitamęlir hefur žaš fram yfir hefšbundnar vešurstöšvar, aš męlt er yfir alla jöršina; fjöll, eyšimerkur, frumskóga, heimskautasvęši, hafiš, en ekki ašeins ķ byggšu bóli.  Įhrif frį žéttbżli trufla ekki męlingar.

MSU męlingarnar hafa veriš bornar saman viš hitamęlingar geršar meš loftbelgjum og samsvörun reynst nįnast fullkomin.

 

 

En hvaš segja hefšbundnar męlingar vešurstöšva  į yfirboršshita jaršar um breytingar sķšustu įr? Eftirfarandi ferill er geršur meš gögnum frį Climate Research Unit ( http://www.cru.uea.ac.uk ).  Takiš eftir toppnum 1998, og einnig žvķ aš hękkun ķ mešalhita lofthjśps jaršar hefur engin oršiš sķšan žį. Alls engin. Sjö įr er ekki langur tķmi, en full įstęša er til aš fylgjast grannt meš framvindu mįla. Erum viš farin aš verša vör viš breytingar nś žegar?

 

.
 


Aš lokum skal enn og aftur ķtrekaš, aš varasamt er aš fullyrša nokkuš ķ žessum mįlum. Eins og fram hefur komiš, žį er tilgangurinn eingöngu aš benda į einn žįtt af mörgum sem įhrif getur haft į vešurfar. Umręšan hefur nįnast eingöngu snśist um įhrif manna į loftslagsbreytingar, en er mįliš flóknara en žaš? Nś veršur bara aš koma ķ ljós hvort svo er. Viš bķšum spennt.

 

agust @ agust.net

 

 

Free Counters
FreeLogs.com

 

 

Hin eina sanna Alda aldanna Einars Jónssonar myndhöggvara ķ Hnitbjörgum

Hvaš var Einar meš ķ huga?

Er žetta mannsandinn aš brjótast śr višjum fortķšar og horfa til framtķšar?